Žemėlapis - Teračina (Terracina)

Teračina  – Italijos miestas Latinos provincijoje, Lacijuje. Iki 1934 m. miestas priklausė Romos provincijai, jis yra 78 km į pietryčius nuo Romos geležinkeliu ir 56 km Apijaus keliu.

Senovėje šį miestą lotynai vadino Tarracina, o volskai - Anxur. Volskų pavadinimas reiškia jaunąjį Jupiterį (Iuppiter Anxur ar Anxurus), nes jis buvo miesto globėjas, garbinamas ant Mons Neptunius (dabar Šv. Angelo kalnas), kur išliko jam skirta šventykla. Manoma, kad Tarracina yra neindoeuropietiškos kilmės, tikriausiai etruskiškos (Tarchna ar Tarchuna buvo Tarkvinijų šeima).

Teračina yra labai svarbioje strateginėje vietoje: čia voskų kalvos pasiekia pakrantę, nepalikdamos daug vietos. Be to yra mažas uostas. 509 m. pr. m. e. miestas jau pripažino Romos valdžią, bet jis nebuvo įtrauktas į Lotynų lygos sąrašą 499 m. pr. m. e. Romėnai jį užėmė 406 m. pr. m. e., prarado 402 m. pr. m. e., atgavo 400 m. pr. m. e. Po nesėkmingo volskų užpuolimo 397 m. pr. m. e. Teračinoje buvo įkurta romėnų kolonija 329 m. pr. m. e.

Apijaus kelio pastatymas 312 m. pr. m. e. prisidėjo prie kolonijos svarbos. Kelias kirto iškišulį per kalvą su stačia įkalne ir nuokalne. 184 m. pr. m. e. buvo bandyta apeiti kalvą jūros pylimu, bet tik Trajano laikais problema buvo išspresta.

Netoli nuo jūros buvo mineralinio vandens šaltiniai, romėnų vadinti Neptuniae aquae, o vėliau Acqua Magnesia. Jie ir dabar naudojami išskyrus vieną su arsenu, kuris buvo užblokuotas senovėje ir 1839 m.

Imperijos laikaius prie uosto buvo pastatyta daug svarbių pastatų. Via Severiana kelio statyba iš Ostijos į Teračiną padidino miesto svarbą. Nuo uosto miestas plėtėsi į derlingą slėnį vakaruose. Čia gimė poetas Markas Favonijus, imperatorius Galba. Pastarasis su Domicianu mieste turėjo vilą. Paskutinis romėniškas statinys mieste buvo V a. sienos.

Per Gotų karus Teračina kartais minima. Manoma, kad Teodorikas Didysis čia turėjo rūmus. Miestas buvo nusiaubtas 409 ir 595 m. Lombardams užėmus didžiąją Italijos dalį VI a. pabaigoje, Teračina išliko Bizantijos tvirtove, o vėliau priklausė Neapolio kunigaikštystei. Tai buvo vienas šiauriausių Bizantijos postų Pietų Italijoje.

872 m. popiežius Jonas VIII prijungė Teračiną. Tačiau kitą šimtmetį popiežiaus valdžią ištikus krizei miestą valdė Romos šeimos (pvz.: Krescenzi, kuri pastatė didelę pilį, ar Frangipani, valdžiusi 1153-1202 m.) Čia įvyko pirma konklava už Romos ribų 1088 m. XI-XII a. miestas klestėjo ir auga, atsiradu du priemiesčiai. Atsirado nepriklausoma savivaldybė. Popiežius Honorijus III 1217 m. sujungė Sezės, Priverno ir Teračinos vyskupystes.

1357 m. Egipto konstitucijos (Costituzioni Egiziane) sustiprino popiežiaus valdžią mieste, bet neužkirto kelio Neapolio karalystės augimui ar vidinei nesantaikai mieste.

XVI a. nunyko Teračinos savivalda, nes smuko pats miestas dėl maliarijos protrūkių ir Šiaurės Afrikos piratų antpuolių. Tačiau tuo metu Teračinoje pradėti statyti kilmingų šeimų renesanso tipo rūmai.